Žodžiai
- TIE, KUR ŠIANDIEN GIMĖ
- ŠAMBHALA-RAGGA
MARIJA ŠUO - BRAHMANO KORIKO LINKĖJIMAI SŪNUI
- KATINAS
- 9 AITVARAI
- JEI DAR PO 100
-
Tie, kur šiandien gimė
Ir tie, kurie išėjo
Į Tušitų dangų
Palydėti vėjo
MAŽAI ATEITIES
ŠYPSENA 9mm
DAINA
NAKTIS (ANT TAVO PETIES)
VIDURIO KELIU
PAVASARIS
SARGAS ANTANAS
SARGAS ANTANAS APLANKO AFRIKĄ
SARGAS ANTANAS PAS GIRIŲ KARALIŲ
BRADESIAI
TARP JUODŲ IR BALTŲ DEBESŲ
DIENA - NAKTIS
RAUDA
VARTOTOJO DAINELĖ
SŪNŪS IR DUKTERYS
Pasitikti saulės
Net neprisimerkus
Į beribę šviesą
Veidus įmerkus
O tie kurie paliko
Mums nevalia jų verkti
Jie čia pat tik reikia
Stipriau užsimerkti
To neužrašysi
Taip nesugalvosi
Lieka tiktai „myliu"
Ir žinoma ilgiuosi
Šitoj pusės Kristus
Anoj pusėj Krišna
Jie niekur neišeina
Bet nuolat sugrįžta
Eilės vis trumpėja
Švelniai krenta snaigės
Nebeverk, močiute
Visos kančios baigės
Čia visko pradžia
Čia viskas ir miršta
Tiesa kurią aš
Išlaužiau iš piršto
Pasitikrink paštą
Ten pakvipo laišku
Dabar tu žinai
Dabar viskas aišku
Kas šitie žmonės,
Kieno šita plaukuota ranka,
Kas tu per vienas ir kur mane atvedei
Žmogau gal vakar kažko ne taip suvartojom, suvalgėm kažką,
Tiek vandens ir tiek saulės –
Kokia čia vieta
O ta sala vadinasi Šambhala
O ten gyvena Asirijos Dažnutės
O toj saloj tuštėja vyno atsarga
Ir mosikuoja moterimis krūtys
O ta sala vadinasi džaba-džaba
O ta sala reiškia kad tu dramblys
O toj saloj gyvena bodhisatva
Timūras Sodomas Gomorovičius...
ir jo būrys...
Kas su manim kalba,
Kieno šitas žalias liežuvis?
Ar tu Amitabha, Akšobhya ar šventas piemuo
Žmogau gal vakar kažką ne taip pasakiau... ši sala... aš pražuvęs,
O šventoji žolė, gal užteks pagaliau, gal važiuokim namo
(pr.)
(į mano akis)
krenta mažas troleibusas,
artišoko formos ūsais,
apelsininiais langais
ir keleiviais aitvarais,
elektrinis atspindys,
pasiklausk neatsakys –
Ar tai jis?
krenta didelis furgonas,
Galijotų poligonas,
jei vairuotojas vagis,
tavo klausimas išlis man ant kojų pinigais,
tu juokiesi ar šaipais,
Ar tai jis?
krenta amžinas balandis,
nusipešęs nusigandęs,
virsta amžių klaustuku,
čia išaušo ar čia tu,
jei vairuotojas suklys ar tai protas ar širdis
Ar tai jis?
O grožis vanduo kuriuo nusiplauni akis
Ir antras dėmuo tai pirmas kai žodis suma
Ir man nusispjaut kuo buvo ir kas yra jis
Mano vasaroj visada miega mažytė žiema
(pr. )Jei ta sala...
ir jo būrys... ir jobarys ir juobarys Antanas ir tratata... die tratataaaa...
------
2003 ž. ir m. D.R.
(senai juodaodei…)
Ei Marija Ka tu turi galvoje? Ei Marija Kas tavoje galvoje?.. Tu kvėpuoji į langą ir į dangų meldi Ne kiekvienas supranta apie ką tu kalbi…! Tau reikėjo rankos – aš tau ištiesiau dvi Tavo žmonės Galvoja, kad tu tai ne tu Tavo žmonės Galvoja, kad tu tai ne tu… Bet nepyk – jie nemato – Jie turi per daug akių Tai tik žmonės… Prirakinti prie savo daiktų Tu viena, Marija Ir mes vis dar kartu… Gali būti, kad tu surasi namus Gali būti Kad tu surasi namus Bet tie, kurie sėdi viršuj nesupras Kad sakydama aš tu turi galvoje mus Ir jie numirs iš pavydo, O tavo veidas liks baisiai ramus… Bandei numirti Bet tau neužteko mirties Bandei gyventi Kol tavo dievas tau tapo vergu Tave ėmei nuodyt save Monitoriaus spalvomis Išėjus į gatvę šaukei: tik vienas lauke karys! Bandei grįžti namo Bet pamiršai kuris kambarys--------
2004 ž. D.R., m. Б.Г. ir D.R.
Aš purvinas šuo prie negyvo upelio Aš Dievo strėlė tarp nuvargusių kelių Ir apsnigtos replės ir saulėtas švirkštas Tarp eteriu dvelkiančių mediko pirštų Aš paskutinis demiurgas ir pirmas iš plieno Kvepiančių ašarų iš granito uolienų Lipdau tavo smakrą kai kibirkštys tviska Aš amžiams nurimęs – jau pabaigiau viską Kelk kelk Mano Dieve aukštyn Kelk Aš kerintis gėris Bastilijos celėj Nerašyta raidė slaptoj abėcėlėj Aš mažas nykštukas išpjautom akim Išeinu su žara ir grįžtu su naktim Aš didelis Dievas nulinis įsakymas Aš sniegenos sparnas rujojantis patinas Tikiu mano liftas vis krenta ir dūžta Susprogo namai, sudegus visa mano gūžta Kelk kelk Mano Dieve aukštyn Kelk Aš purvinas šuo prie negyvo upelio...
-------
2001 ž. ir m. D.R.
Užtardamas mirtį neabejoju Neabejodamas be saiko tikiu Pasitikėdamas liudiju niekio galybę Jis virto figmedžiu po kuriuo šitaip ankšta, Kad teko priimti pozą paparčio ir pasvajoti, Jog tyliai guliu Aš pirmas paneigsiu, jog tai kas netikra Neegzistuoja anapus stiklų Bet jei tik įjungiau tyčia lango valiklį Princas nubudo ir net pats Empedoklis, Kai virš kaklo pakibo kardas svajoklio, nesuprato Kiek daug prarandu O tai kas buvo vėliau Knygoje išskirta Žodžiais Padėjus gėlių pasidarė gėliau Bet kapo akmuo visada medituoja giliau Ir dharma jam šypsosi godžiai...
-----
2002 ž. ir m. D.R.
Paimk mane tokį kokiu nebuvau Aš pasiruošęs nedainuoti, bet nedainuosiu tik tau Koks vergiškas vyksmas virš tavo viršaus Mėtyti dangų į žemę pagaus nepagaus Pagaugais ropa gyvenimas apipuvusiais slėniais Mano dienos suskaičiuotos begalybė pasieniais Monitoriaus išvietėj laikytinos mišios (Sidabro veidrodyje veidas sterilus ir pamišęs) Paimk mane į kelią išvaikščiotą daug. Užtaisyk mane šypsena. taikykis. šauk. Mmmmanęs čia būta nors visai negyventa Mano kūrėjai nutrina net nepaliestą lentą Būti vienam reiškia būti daviniu maisto Tokiems kojų nenuprausia tokiems kojas aplaisto Paimk mane tokį kokiu nebebūsiu Parsiųstą atgal iš visų keturių pusių Mano kelkraščiais želia purpurinis hašišas (Aukso veidrodyje veidas sterilus ir pamišęs) Paimk mane į vandenį išmėtytą lauk Užtaisyk mane šypsena. taikykis. šauk. Grąžink man žodį aš grąžinsiu tau tai Dėl ko šešias dienas save kankinai Kam tu dirbi? Vėjuota. ir plaikstos afišos Ir tik veidrodyje veidas sterilus ir pamišęs... Įtrauk mane į dainą. atsuk ir palauk Užtaisyk mane šypsena. taikykis...šauk
------
2002 ž. ir m. D.R.
Mačiau tave – stovėjai vienas Niekas tavęs nenori imt Mačiau kaip graudžiai mėnesienoj Taikeisi vėją apkabint Šypsosi Traklis pro balkoną Tau marmurine šiluma Ji atsitrenkus į betoną Grįžta atgal tik jau žiema Šitaip į langą atsimušus Liejasi tau į kišenes O tu raudonas lyg po mūšio Lūpomis mindai po gatves “Viešpatie būk mielaširdingas” Sau pakartodamas pluši O kai pamatai kaip tyliai sninga Nusišypsai от вÑ?ей душы Tavo namai žvaigždžių verpetai Tavo palėpė – vienuma Šitaip prabėga tyliai metai Tu pasilieki su žiema Mačiau tave – stovėjai vienas Niekas tavęs nenori imt Mačiau kaip krenta tavo dienos Mačiau kaip stengeisi vėl gimt... ------ 2002 ž. D.R. m. Б.Г.
Užsimerk - aš miegosiu ant tavo peties Ir kai mėnuo privems kibirą žodžių Į mano kišenę išties Čia nėra mūsų kaltės Nebijok – aš toks lengvas šiąnakt nenupūsk Ir kai šviesos užges kai keleiviai išlips Ar senukai sušuks ei nubusk Mes į naktį pakelsim vartus Užsimerk užsimerk aš miegosiu ant tavo peties Užsimerk užsimerk Aš ir tu – mūsų meilė graži ir ilga Ir kai upės patvins virš mūsų miesto žvaigždė Tavo delną palies lyg būrėja sena Jos žodžiai nušvis aukso spalva Užsimerk – aš miegosiu ant tavo peties Ir kai mėnuo palies kibirą žodžių Į mano kišenę išties Čia nėra mūsų kaltės ------- 1999 ž. ir m. D.R.
VIDURIO KELIU Aš užmiršau visus vardus Aš neprisimenu naujų Kurie skambėtų šitaip aiškiai Kai atsiklaupęs juos tariu Ėmiau skaityti Šventą Raštą Pasiaukojau ir guliu Sakau Hosana Bodhisatva Bėgu vidurio keliu Iš amžių vieškeliais 5-iais Atrieda triguba tiesa Alachas šoka vaidilutėms Lūžta dieviška šviesa Apaštalai į čakros stipinus Prikišo pagalių Šaukiu Hosana Bodhisatva Bėgu vidurio keliu Ir niekas niekam neprivalo Sutrų dėstyti balsu Mosuoti kaukolėmis, graliu Neišsigąsti jei baisu Ar tavo pažiūros geltonos Nes mano pažiūros ratu Tikiu matei, regėjai šviesą Nes ta šviesa esi ir tu Gali kiek telpa nusilakti Užaugint šešias rankas Badauti, laužyti nuo medžio giminės visas šakas Užkelti koją ant galvos Jei tik gali – aš negaliu Man mano kojos reikalingos Eiti vidurio keliu Pasigimdyk šešis dievus Visi aplinkui asilai Ir būk didžioji Bogorodica Pamiršk kokia buvai Iš psichologijos žurnalų Nepažįstu jo nei jų Šitas kultas vertas falų 33-jų Bašio, Maironis, Tagorė Naujosios Vilnios pakrašty Antanas pirko eskimo Ir sako valgyk kol karšti O man priklauso medituoti Atsisėdus ant lubų Mano kelias vidury Juo neskubėdamas skubu Už Vilniaus šianakt leidosi B- 52 Mergaitė sėdi prie šturvalo Keikiasi šv. Petru Sako niekšas neįleido O aš įleisiu kol galiu Renkis- laikas pabėgėti Mano vidurio keliu...
-------
2003 ž. ir m. D.R.
- Išdegė pūgos kariasi žodžiai
- Lyja pavasario lietūs nuobodžiai
- Ir keliasi dangūs aukštais ir aušta
- Ir ašaros tavo krenta su paukščiais
- Ir mylisi pievos ir gęsta žibintai
- Beprotiškai baikščiai tu juos užgesintai
- Supynėse supasi nesisupa niekas
- Ta meilė mieloji nelyginant sliekas
- Ir kartojam save ir mokomės mokytis
- To ką jau turim ir tai dėl ko tylim
- Taip tyliai ir švelniai leidžiasi zylė
- Ant tavo blakstienų žiemoja nebyliai
- Ji kaip ir mes – visai užsimiršo
- Vėlavo ir niršo už tokį likimą
- Už šventą ir saldžią mirtį kaip dieną
- Kurią ji surado ant tavo blakstienų
- Mes lyg šunys senukai už pieninės vartų
- Trokštam troškimo pabėgti tiek kartų
- Kartu ir po vieną lyg snaigės laimingai
- Grįžtam atgal ir tik žvilgsniu ilgesingai
- Stebim save ir ilgimės godžiai
- Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai
- Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim
- Ir šimtmečio šviesos dar kvepia ugnim
- Dabar aš tenoriu pasilikt su tavim
-------
1999 ž. ir m. D.R.
- Sargas Antanas nemyli vaikų
- Sargas Antanas nemoka dainų
- Sargas Antanas šviesus kavalierius
- Geišos Sigutės prisiūtas kalnierius
- Jį pažinau vos užlipęs ant kalno
- Sargą Antaną ant rožinio balno
- Jo protėvis kryžius pečių nunešiotas
- Tylėdamas šoka Antaną fokstrotas
- Draugavo Antanas su Frydrichu N.
- Kitu Antanu A., Antoninu
- Sargavo ant amžių juos ir nuo jų
- Traukiny su gelsvu lagaminu
- Lagamine nešiojo Antanas knygas
- Juodais puslapiais, juodomis raidėmis
- Pirko visas pasaulio tvoras
- Rinkosi patvorį užrištomis akimis
- Šiandien išėjo Antanas iš miesto
- Su rudenio saule ir trupučiu sviesto
- Sutepti spynai prie vartų kitų
- Kad vėl pamatytum jog tu vis dar tu
- ir tu likai tu
- bėgantis lekiantis skriejantis skubantis
- amžinu ratu
- p.s.
- (veikėjai: Frydrichas Nyčė
- Antanas A. Jonynas
- Antoninas Artaud
- Norvydas Birulis (su gelsvu lagaminėliu))
-------
1999 ž. ir m. D.R.
- Šnekasi akys. Priešpilnis veidas
- Tūkstančio kojų mase
- Ritasi moiros ritasi eidos
- Siuntančia upės dvasia
- Stovi Antanas, žvelgia į tylą
- Lipa rasa pamažu.
- Ašaros tįsta melsvu krokodilu
- Mėlynu Nilo dažu
- Mąsto Antanas – geriau nesuvokus
- Auštančio ryto tėkmės
- Žydinčios upės perskaito vokus
- Griebiasi pirštais nakties...
- Va snaigė nukrito
- Pražydo delčia
- Jau 20 metų
- Ji skuba pro čia
- Pas girių karalių
- Į rudenio puotą
- Ragauti iš gralio
- Skaistybės kompoto
- Į vienišą naktį
- Ji atšlama lapais
- Ji uždega dagtį
- Sparnais ir pelekais
- Ir tyčia kas rudenį krenta žvaigždė
- Netyčia kas rudenį krenta...
- Nubunda Antanas
- Taip taikiai įraudęs
- Užverčia knygą
- Juodomis raidėmis
- Prisimena bėgęs
- Prisimena gaudęs
- Ir žaisdavęs bėgiuos
- Rudens žvaigždėmis
- Ir šitoks susvaigęs
- Apaugęs lietum
- Dūmoja Antanas
- dum dum dum...
- Tylėk manimi
- Saulė zefyras
- Kikena rietenom
- keleliai kelužėliai
- Mylisi po dangų
- Varnos snaigiškos
- Akli, sumokę
- mitrią vėlę
- Išnokinę
- Tekasi kalba
- Aš kielių
- raštais
- Aprasosiu
- Išdarysiu
- Mėlį
- akučių tavo
- Tu graži
- Ardykim gėlumą
- Pirštus
- Apverkim savo nieką
- niekužėlį
- Ramybę didelių
- Apvalūs krenta
- (purtyk kriaušaitę
- dievišką)
- Tavo veideliai
- Rytoj vėl neišeisim
- Akmenėliais misim
- Kerėsim
- popiečių pasaulius
- Vėlina
- Merkimą
- Dūmas
- Akučių tavo
- viskas keičiasi ką tik ir ką tik įvyko aušra
- ir kančios nebėra mano meile yra tiktai ςra[1]
- tylumoj iškankinta ranka jis paglosto akis
- kam džiaustyti sielas jei rudenį vis dėlto lis
- išmokęs numirti jis ėmėsi dirbti lopšius
- jo veidas sudėtas į tris pagrindinius krepšius
- su vandens atspindžiais ir nematomo paukščio balsu
- tuštumos vidury tarp juodų ir baltų debesų
- tu seniai nubudai aš mačiau kaip išskrido žiedai
- pabandei atsistoti ant kojų bet vėl nubudai
- ir taip tūkstantį metų iš naujo ir vėl ir ne tik...
- Aš lieku su tavim, nes nespėji ištart: pasilik
- viskas baigėsi ką tik bet ką tik pranyko greičiau
- nei suspėjau išvysti kokią tave pamačiau
- su vandens atspindžiais ir nematomo paukščio balsu
- tuštumos vidury tarp juodų ir baltų debesų
- nesakyk man sudie jeigu dar iš tiesų nežinai
- pasibaigė amžius, o kitas užtruks amžinai
- ir krenti lietumi ir bučiuoji ir glostai akis
- aš ištiesiu tau delną kai kitą rudenį lis
- negalvok kad jei niekas nevyksta tai jau pabaiga
- pasigauk savo rikšą kai sodas pavirsta taiga
- ir išlėkęs į orą nematomo paukščio balsu
- įsikurk vidury tarp juodų ir baltų debesų...
- [1][šria] sanskrito kalba „savęs kankinimas, alinimas…“
- Aš lotosas tu papartis
- Aš tuščias o tu pilna
- Aš mėgstu dainuoti tu kartis
- Manęs daug, o tu viena
- Bet būna pavargsta akys
- Ieškoti delne delčios
- Tada gėriuosi tavim tau nesakęs
- Iš viršaus ir iš apačios
- Aš puikiai žinau savo dieną
- Tu vaikštai tiktai naktimis
- Ir gundai krauju mėnesieną
- Ir beldi atverti duris
- Nors raktas tik tavo kišenėj
- Už durų ir durys tik tu
- Tai vaikščiokim dieną po žemę
- Nemėtykim veltui naktų
- O būna kai saulė nušvinta
- Ateina kažkas pažiūrėt
- Ar saugiai esi užrakinta
- Išrašyt ar palikti stebėt...
- Tu vaikščiot išmokyta tiesiai
- Aš moku tiktai ratu
- Bet kiek moterų beprisikviesi
- Kažkaip ateini tiktai tu
- Man zen kaip kas nori gyventi
- Tu dalindama širdį verties
- Bet kai savąją baigsiu išvemti
- Kieno paprašysiu širdies?
- Ir būna kad dievas atleidžia
- Ir būna atleidžia vaistai
- Tada tampi šimtaveidžiu
- Ir tariesi kad viską matai
- Bet jeigu tau veidrodį naktį
- Ir jeigu norėtum išgert
- (šimtaveidi) tai kiek tau reikėtų išlakti
- Ir kaip tau po to pasikart?...
- Aš netikiu šventąją dvasią
- Tikiu jei dvasia tai šventa
- Žinau jei kitokią surasit
- Tai ne medis, tai jau lenta
- Ir niekas tavęs neįrodys
- Neatims nepridės nesumuos
- Nežinau, bet man taip atrodo...
- Aš ir tu, jie ir jos...
- Aitvarai užu didelio sodo
- Ant įkaitusios dievo vejos...
- Ateik ateik angelo žingsniais
- Ateik ateik rudenio saule
- Ateik ateik dar nepažinta
- Ateik ateik riešuto sauja
- Ateik ateik- ateik ateik
- Ateik žiūrėk kaip tyliai prisnigo
- Ateik žiūrėk kaip žydi lelijos
- Ant tavo sparno dievas užmigo
- Ateik atskrisk iš sapnų karalijos
- Ateik ateik – ateik ateik
- Tvirtai mylėk savo rankoje mirtį
- Ir bus gerai paklausyti kaip dunda
- Aukso vežimas pažiūrėti kaip virpa
- Riešuto sauja kai dievas nubunda
- Kai išskleidi naktį ir sniegenos myli
- Prie tavo sparno jo mėlyną veidą
- Ir bus gerai paklausyti kaip tyli
- Upėje mėnuo ramybę suleidęs
- Ateik ateik pažiūrėti jo veido
- Ateik ateik viešpaties rūbais
- Ateik atnešk raudą prie stalo
- Ateik ateik kol miega Anubis
- Ateik ateik kol giriose žalia
- Ateik ateik- ateik ateik
- Nukrisk paukščiu į mano naktužę
- Snaige nukrisk kol smakas dar miega
- Kol tamsą praris kaip dievo boružę
- Semdamas krumpliais pažliugusį sniegą
- Kol nieko neliks – tik aidas kritimo
- Raudos lašai ant mėlyno stalo
- Ateik vaitosime tyliai sukimę
- Tik nenumirę tik baisiai sušąlę
- Nukrisk paukščiu į mano širdelę
- Ateik žiūrėk kaip juokiantis gelia…
- Negrasink man svogūnais
- Negąsdink druska
- Tavo degančiuos krūmuos
- Pažiūrėsim kas ką
- Tavo niekas niekužėlis seniai
- pavirto į slieką
- Tavo akys debilės
- Tavo mitai tiesa
- Aš labai nusivylęs
- Kad tu vis dar visa
- Tik parodyk man tą kuris nulipdė tave
- ir aš jį suvartosiu
- Paduok sesula kardą
- Pasistiebęs ant smilgos
- Tave suradau
- Tavo sprogstantis pilvas
- Tavo dantys dangau
- Ar pavyks iš tavęs padaryti
- mažytį arkliuką
- Ar nujosiu na leva
- Ar on stairway to heaven
- Ar į jūrų pilis
- Ar tu misis ar mis
- Ar gali nevadinti manęs
- Savo atvaizdo broliu
- Paduok sesula kardą
- Jūs būsite sūnūs ir dukterys
- Vandens atsigerti atėjęs
- Šalna kur prie kryžių sukūprintas
- Žaislinis sapnų atpirkėjas
- Šalna kad ir vinys ištrykšta
- Iš kūno plastmasėmis skiedros
- Nei stulpo elektros nei krikšto
- Nors giedra o buvo taip giedra
- Ir dantenom vandenį semia
- Ir šoka ir griūna ir keliasi
- Ir dangų ir skruostus ir žemę
- Ir tavo gyvybę upeliuose
- Jūs būsite sūnūs ir dukterys
- Iš mudviejų mėlyno grieko
- Prie žiedlapio pievoje lukterėk
- Nuo žiedo ant žiedo ant slieko
- Nuo slieko į rasą į vandenį
- Vanduo iš tavęs ir pas dievą
- Dievuką į medį į landą jį
- Dalgiu iš landos ir po pievą
- Jūs būsite niekam netinkamas
- Žaislinis sapnų atpirkėjas
- Šalna kur į šulinį krintama
- Vandens atsigerti atėjus
- Jis ir vėl mane bara
- O aš sėdžiu klausausi
- Kietą kraują lyg “Jarą”
- Spirituotą ragausi
- Toks dievulis kad sopa
- Epiloguose gyvas
- Įsispraudžia varstotan
- Višnu sodai prabyla
- Mano kraujas ne vynas
- Mano kraujas ne lietūs
- Mano kraujas ne vyriškas
- Ne kraujas palietus
- Spalvočiausias nuogalius
- Pinigingas šramanas
- Tik įvaikintas staliaus
- Iš dieviškos manos
- Aš nemoku mokėti
- Kad mokėčiau bet ką
- Tavo akys paletė
- Tavo mostas ranka
- Jis ir vėl mane bara
- Višnu sodais lietus
- Žvaigždėse lyg per marą
- Neša sendint vaikus
- O aš sėdžiu klausausi
- Ir namų nestatau
- Ir tėvynė į ausį
- Spjaudo man arba tau
- Nors abu esam viena
- Savo kraujo spalva
- Ir abu juodo pieno
- Nevadinam smala...
- Mano dievas nežino įstatymų
- Mano dievas nemoka kalbų
- Mano dievas pavirsta į katiną
- Aš kasnakt tavyje jį regiu
- Ir verkiu nesustodamas, mylima
- Kai žinau ateini su naktim
- Mano žodžiai keisti aš nutyliu juos
- Nes tiesa visada su tavim
- Mano muzika nieko neįkvepia
- Mano muzika verčia iškvėpt
- Ji tikra nors ir dar nepatikrinta
- Kaip ir dievas ant tavo peties
- Melavau taip ilgai ar reikėjo tau
- Žaisti mane neviltim
- Žodžiai baisiai tyliai gulėdavo
- Laukė tiesos kuri su tavim...
- Man nereikia pagalbos
- Nereikia vilties
- Man paskaudo jau galvą
- Nuo tavo peties
- Nežinau ar atrodau
- Nežinau ar gerai
- Užu didelio sodo
- 9 aitvarai....
- Tu manęs mylimoji
- Nepasek takeliu
- Kur devyni artojai
- Bėga rinkt butelių
- Kur devynios pirkelės
- Kur motulės kerai
- Prie Rodeno „smukelio“
- Lauks manęs aitvarai
- Ten kur tėviškės girios
- Kur pelėda riaumos
- Prie beržyno apmirus
- Mylimoji sapnuos
- Apie didelį laivą
- Sidabriniais sparnais
- Apie mylimą blaivą
- Pilnaties vakarais
- Man nereikia vainiko
- Man užteks traukinių
- Kur kas kartą paliko
- Širdyje tiek vinių
- Man nereikia diplomo
- Išgaruosiu garais
- Ir išskrisiu dviem tomam
- Devyniais aitvarais
- Jie atskrenda naktį
- Jie raudoni krauju
- Spiriasi pasidegti
- Apsipylę vynu
- Jie man viską parodo
- Pavadina tenai
- Už numirusio sodo
- 9 aitvarai...
- Užnuodytom adatom
- Ūkio padargais
- Per vėtrą ir vėją
- Veju dvejones
- Žiema paleistuvė
- Pabaigusi darbą
- Iššiepusi kojas
- Ratu link manęs
- O aš atsiklaupęs
- Ant žalio asfalto
- Verkiu neturėdamas
- Kuo apsigint
- Ir išdegė pūgos
- Bet vis dėlto šalta
- Tai pažadu – jei dar po 100
- Tave prisimint...
- Ir Dievas buvo
- Pirmas tavo žodis
- Bet dievas žino
- Ką po to darei
- Ir jei per daug
- Ar per niek nepasirodys
- Tai štai paimk –
- Tavo pinigai
- Užnuodytom adatom
- Geliančiom kojas
- Per vėtrą ir vėją
- Grįžau į namus
- Ir kariasi žodžiai
- Bet kitąsyk rojuj
- Pažadu – jei dar po 100
- Mūsų nebus...